traiškinimas

tráiškinimas sm. (1), traĩškinimas (1) 1. KII199 → traiškinti 2. 2. → traiškinti 3: Daug griekininkų ant šių pekliškų traiškinimų ratų uždėti ir tur čia išgąstingas mūkas kentėti prš. 3. → traiškinti 5: O traĩškinimas, o šaudymas perkūno! DrskŽ.